Lietuviai Europą stebina santuokų gausa


wedding2

Lietuviai pernai buvo daugiausiai besituokianti Europos tauta. Tokie yra europinio tyrimo „Eurostat“ duomenys. Mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 7,6 santuokos.

Tuokiasi vis dažniau

Tačiau ne tik praėjusiais metais lietuviai taip noriai tuokėsi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2010-ųjų besituokiančiųjų skaičius Lietuvoje vis auga.

Štai 2010-aisiais tūkstančiui gyventojų teko šešios santuokos, o štai jau po metų santuokų skaičius kilo ir buvo 6,3. Dar po metų, 2012-aisiais, skaičius kilo 6,9 santuokų tūkstančiui gyventojų. Tokia pati statistika buvo ir 2013-ais metais.

Tačiau jau 2014-aisiais skaičiai pakilo ir tūkstančiui gyventojų teko 7,6 santuokos. Toks pats rezultatas išsilaikė ir praėjusiais metais. 2015-aisiais Lietuvoje įregistruotos 21 987 santuokos. Didžioji dalis sudarytų santuokų – jauniesiems pirmosios.

Praėjusiais metais vedė du nepilnamečiai vaikinai, o ištekėjusių nepilnamečių merginų buvo 67.

„Rodiklis visą laiką panašus. Labai didelio santuokų padidėjimo skaičiaus nėra. Tiesiog, gal tvarkosi žmonės, registruoja santuokas“, – sakė Sigutė Litvinavičienė, Lietuvos statistikos departamento Vyriausioji specialistė.

S.Litvinavičienė sakė, kad amžiaus atžvilgiu lietuviai visai neskuba tuoktis: vidutinis vyrų amžius tuokiantis yra 29,7 metų, moterų – 27,4.

santuoku skaicius

Skyrybų skaičius svyruoja

Geroji žinia ta, kad ištuokų skaičius Lietuvoje nors ir nežymiai, bet mažėja. 2010-aisiais tūkstančiui gyventojų teko 3,2 ištuokos. Tada skaičius augo – 2011-ais tūkstančiui gyventojų teko 3,5 ištuokos, o 2012-aisiais – 3,5.

Nuo 2012-ųjų skaičius pradėjo mažėti. Metais po to tūkstančiui gyventojų kliuvo 3,4 ištuokos, 2014-aisiais – 3,3. O pernai skaičius nukrito iki 3,2 ištuokos tūkstančiui gyventojų.

„Priežasčių, dėl kurių skiriasi žmonės, mes nežinome. Tai turbūt labiau būtų teismų reikalas. Kažkoks mados reikalas gal patapo, čia mano asmeninė nuomonė“, – sakė S.Litvinavičienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais šimtui santuokų teko 43 ištuokos. Daugiau nei pusė išsituokusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų.

Patvariausios santuokos – iš išskaičiavimo

  Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC), Visuomenės geografijos ir demografijos instituto Vyresnysis mokslo darbuotojas doc.dr. Vidmantas Daugirdas sako, kad Lietuva santuokų rodikliu daugiau nei du kartus lenkia net kai kurias kitas katalikiškas šalis – Portugaliją, Italiją, Slovėniją, Ispaniją ir kaimyninę Lenkiją.

„Tačiau mūsų bendrasis santuokų skaičiaus rodiklis gana pastebimai svyruoja. Toks santuokų skaičiaus svyravimas gana akivaizdžiai koreliuoja su Lietuvos gyventojų gerovės lygio kaita – ekonominio nuosmukio metais santuokų mažėja, augant gerovei – daugėja“, – sakė V. Daugirdas.

Tiesa, tokiems svyravimams, pasak V. Daugirdo, įtakos gali turėti ir kitos priežastys. Jos gali būti demografinės, kai padidėja arba sumažėja jaunesnių, santuokinio amžiaus gyventojų dalis, socialinės, pradedamos kurti vadinamosios atidėtos santuokos arba jos vėl atidedamos, šeima tampa tam tikra socialine garantija arba kultūrinės, kai santuoka vėl tampa madinga arba ne, jos statusas visuomenėje keičiasi.

„Didesnį besituokiančių porų skaičių gali lemti visuomenės konservatyvumas, toks sakyčiau, katalikiškai-sovietinis modelis, kai viena vertus, išlaikomos katalikiškos nuostatos šeimos kūrimo atžvilgiu ir vis dar turi įtakos tam tikras sovietmečiu įtvirtintas modelis – bešeimiai žmonės yra nepilnaverčiai visuomenės nariai, o „sugyventiniai“ – tai jau iš viso paleistuviai“, – kalbėjo V. Daugirdas.

Didžiausias Lietuvoje skyrybų skaičius buvo 2007 ir 2012 metais.

„Turbūt tam įtakos turėjo socialinės ir ekonominės priežastys. Čia turbūt reikia atsiminti ir tai, kad patvariausios santuokos – iš išskaičiavimo, o mums buvo kalama į galvas, kad šeima turi būti kuriama iš meilės“, – kalbėjo Vidmantas Daugirdas.

Paklausus pašnekovo, kodėl dalis porų išsiskiria taip ir nesulaukusios vaikų, jis atsakė manantis, kad keičiasi ne tik šeimos funkcijos ir struktūra – santuoka atidedama, kai bus susikurta įsivaizduojama gyvenimo gerovė. „O tada vaikus gimdyti jau vėlu... Jie net tampa kliūtimi ar našta „geram gyvenimui“, karjerai“, – mano V. Daugirdas.

Vestuvių organizavimas – išbandymas jauniesiems

  Švenčių organizatorė Jūratė Čipkuvienė sakė, kad atsižvelgiant į sulaukiamų klientų skaičių, keletas paskutiniųjų metų parodė, kad vestuvių skaičius tikrai nemažėja, o stabiliai laikosi.

Didelių pasikeitimų nepastebi ir pačiuose klientuose. „Kaip buvo, taip ir yra pagrindiniai klientai poros gyvenančios užsienyje arba lietuviai labai užsivertę darbais. Jaunųjų amžius vidutiniškai būna 27 metai, o pajamos vidutinės arba aukštesnės“, – sakė J. Čipkuvienė.

Moteris pasakojo, kad vis dažniau klientai pageidauja „geros, bet pigios“ šventės. „Mūsų klientai niekada nenorėjo balandžių, limuzinų, karietų, tad kažkokių esminių pasikeitimų pageidavimuose nepastebėjau. Sakyčiau, kad didėja reikalavimai maisto kokybei“, – sakė vestuvių organizatorė.

Paklausus J. Čipkuvienės ar vestuvių šventė turi įtakos santuokos sėkmei, pašnekovė buvo atvira – juos nuomone, šventė įtakos tikrai neturi. „Vestuvių organizavimas yra tikrai didelis išbandymas poros santykiams, nes dažniausiai tai jų pirmas didelis renginys, kuriame dalyvauja abi pusės. Jiems reikia pasistengti nesusipykti, nusileisti, juk nuomonės kartais kardinaliai skiriasi, prioritetai skiriasi. Tenka kartais ilgai padiskutuoti, kol priimamas sprendimas tinkamas abiems“, – pasakojo J. Čipkuvienė.

Klientai dažniausiai ateina pagyvenę kartu, kai kurie jau turi ir savus namus, ir vaikus. „Jie man kaip komanda atrodo. Kas nepasiruošę santuokai, manau, neužsakinėja organizavimo paslaugų, tiesiog neinvestuoja į šventę“, – sakė švenčių organizatorė.


Straipsnio data: 2016-09-30 | Lrytas.lt

Amzinaitavo730 100 jpg